Kaip pamiršti savo kompleksus

Ką daryti, jeigu jūs jaučiatės pernelyg stora, kad galėtumėte būti patrauklia? Pirmiau reikia keisti ne skaičių svarstyklėse, o minčių pobūdį, įsitikinusi psichoterapeutė, poros santykius veikiančių kultūrinių ir socialinių stereotipų ekspertė Esther Perel.
Putli, bet seksuali: kaip lovoje pamiršti savo kompleksus
Catherine turi tris mažus vaikus ir dirba pilną darbo dieną. Dabar ji sveria 20 kilogramų daugiau nei tą dieną, kai susipažino su savo būsimu vyru. „Nors jis vis kartoja, kad vis dar manęs nori, aš paprasčiausiai juo netikiu, – teigia moteris. – Jaučiu, kad jį mano kūnas atstumia“.
Tarp mūsų labai daug žmonių, kurie patekę į savikritikos ir po jos ateinančios saviizoliacijos spąstus. Pažvelkime tiesai į akis – juk mūsų kultūra yra garantija, kad mes niekada nepasieksime savo idealo. Dėl to mes priklausome nuo reklamos ir vartojame nesuskaičiuojamus produktus bei paslaugas, kurie žada mums tobulumą.
„Keliaudama per pasaulį mačiau daugybę moterų, kurios pagal Vakarų standartus kenčia nuo antsvorio. Ir šios moterys judėjo stebėtinai gracingai, jos šoko, judindamos klubus, ir joks svoris negalėjo jų sustabdyti. Jos buvo kerinčios, nepaisant antsvorio“, – tikina E. Perel.

Tačiau Catherine nesijaučia kerinčia: „Kai mudu su vyru išeiname į žmones, gėdijuosi to, kaip atrodau. Kad ir ką daryčiau, vis tiek jaučiuosi siaubingai dėl to, kad esu tokia stora“.
Įdomu, ar tokiu atveju esmė vien storume. Pastaruosius kelerius metus Catherine atlieka motinos vaidmenį, todėl akivaizdu, kad ji bando iš po jo ištraukti moterį. Rašytoja Dalma Heyn tai vadina moters „erotine tyla“ – jausmingumo, geismo, aistros, moteriškumo nutylimu.
Visos istorijos eigoje motinystės reiškė nesavanaudiškumą, aukojimąsi, tyrumą. „Manau, kad Catherine gniuždo ne pats jos svoris, o tai, kad ji pati save „išjungė“, – įsitikinusi E. Perel.
Jeigu ji būtų lieknesnė, ar tuomet užsitarnautų teisę būti seksualesne? Įdomu, ar ji leistų sau būti moterimi, o vyrui leistų prisiliesti, geisti jos ir mylėtis su ja, jeigu jos svoris kaip nors savaime išnyktų? Dieta – savęs apribojimas siekiant apdovanojimo, kurį gali suteikti ateitis. Tačiau tai, ko reikia Catherine – visai nei apribojimas, o meilė, viltis, pripažinimas, švelnumas ir malonumas.
Iš tikrųjų svoris tėra skaičius, o štai su juo moterį siejantys jausmai ją iš tiesų slegia. Vyras tvirtina, kad nori jos, ir ji girdi, tačiau netiki. Neigiamas savo kūno suvokimas trukdo jai suprasti, kad jis mato ją kitaip.
„Tai beprotybė, žinau, – sako trijų vaikų mama. – Mano gyvenime tiek daug visko nuostabaus! Aš myliu vaikus, myliu vyrą, tačiau tyčia stengiuosi su juo nebūti, kad jis neturėtų preteksto užsiimti seksu. Suprantu, kad dėl to mūsų santykiai pradeda byrėti. Vyras jaučiasi atstumtas. Metus laikiausi dietos, tačiau viskas baigiasi tuo, kad numetu, o paskui tie patys penki kilogramai sugrįžta ir vėl pasidarau pati sau atgrasi“.
E. Perel aiškina: „Galėčiau Catherine daug ką patarti, kaip ji galėtų mėgautis savo kūnu – tokiu, koks jis yra. Tačiau nei vienas patarimas nesuveiks, jeigu išankstiniai įsitikinimai skambės taip garsiai, kad užgoš visa kita. Tad iš pradžių ji turi pakeisti savo minčių pobūdį“.
Grožis – tai sąmonės būsena. Jausmas „aš esu seksuali“ – leidimas, kurį mes pačios sau suteikiame. Kaip būtų, jeigu Catherine jaustųsi verta geros savijautos, verta malonumo, kurį gali suteikti sau pati arba padedama vyro? Vyrus traukia tos moterys, kurios jaučiasi patrauklios, o ne tos, kurios kažkaip ypatingai atrodo. Juos užveda, kai jie mato, kad užveda jus. O juos atvėsina ne kas kita kaip moterų savikritika.
Jeigu moteriai nepatinka jos „ringės“, ji visada gali jas pridengti, prislopinti miegamajame šviesą, gražiai apsirengti ar parinkti tinkamus apatinius. Catherine turi leisti seksualizuoti savo kūną, erotizuoti save. Tai nesusiję su sekso pozomis ar technikomis – tai tiesiogiai susiję su gyvybine energija, malonumu, rūpinimusi savimi.
Jai taip pat reikia suprasti, kad seksualinis artumas ir aktyvumas – pratisumas, vientisumas. Jeigu ji nepasiruošusi visiškai apsinuoginti ir atlikti lytinį aktą, galima rasti kitų intymaus bendravimo formų. Kai jai nesinori sekso, ji galėtų seksualiai stimuliuoti vyrą (dažniausiai jai dėl to neteks net apsinuoginti…).
„Dažnai porose pastebiu tą patį reiškinį – kai tik jos dėl vienų ar kitų priežasčių nustoja siekti fizinio artumo, iškart visiškai užsiblokuoja ir nebeieško galimybių demonstruoti savo seksualumą, netgi vengia paprasčiausio fizinio kontakto. Dėl to gali subyrėti santykiai“, – neslepia E. Perel.
Psichoterapeutė turi konkretų patarimą Catherine. Ji siūlo pasisiūti akių raištį ir liautis žiūrėti. Arba užrišti vyrui akis, kad jis nežiūrėtų. Gali būti, kad tada jiems pavyks pasidžiaugti tuo, kas matoma vidumi: jie yra du mylintys žmonės, kuriuos sieja bendras gyvenimas, šeima ir malonumas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *